Grupės „NekKralai“  gyvavimo istorija labai ilga ir tikrai nenuobodi. Tikriausiai atsiras bent keletas tokių, kurie dar atsimena pirmuosius jų muzikinius bandymus scenoje. Iki pat dabar vyrai nebijo eksperimentuoti nei savo išvaizda, nei dainomis. Šiuo metu grupė intensyviai ruošiasi naujo albumo išleidimui ir koncertams Estijoje bei dalinasi pačiais linksmiausiai įvykiais nutikusiais koncertų metu.

Grupės nariai susitiko gan seniai, 1996-aisiais, kai mums buvo 4-6 metai. Tuomet LSJ (Lietuvos Satanistų Judėjimas) buvo itin populiarus tarp jaunų šeimų. Lyg tyčia mūsų visų mamos vieną vakarą nerado auklių (močiutėms nebuvo galima palikti, nes dar būtų pakrikštijusios), tad atsivedė mus į „Juodųjų Mišių“ apeigas, įdavė kreidučių ir liepė gražiai žaisti kampe, kol jos dalyvavo kraujo orgijoje(šypsosi), kuomet atsibodo ant sienų paišyti pentagramas ieškojome kitos veiklos ir tada mūsų skardžiabalsis Lukas užtraukė Zlad‘o dainą „Antipope“ ir supratome, kad mus vienija ne tik ištikimybė Tamsos Viešpačiui, bet ir muzika. Tada gan greitai pramokome groti instrumentais, pasirinkome 4 apokalisės raitelių vardus slapyvardžiais ir pradėjome grupę.

Leo (Lukas) - Bosas / vokalas

Donis (Simonas K.)  – Gitara

Rafas (Gytis) - Gitara

Mikis (Simonas J.) – Būgnai

Iš pradžių norėjome pasivadinti „Nekrofilus“, bet paskui pagalvojome, kad mus gali pradėti lyginti su tikrais iškrypėliais (zoofilais - grup. past.). tad Palikome tik pirmąsias tris raides ir pridėjome „Kralai“, kuris išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „Tūnąs vamzdyje“. Ir mums patiems šis pavadinimas reiškia užslėptą meilę artimui (šypsosi bandydamas nuslėpti luošinančią depresiją).

Taip. Mūsų manymu vadinamieji „Cover‘iai“ (kitų atlikėjų dainos) žlugdo kūrybingumą ir yra tiesiog nuodas ir nepagarba klausytojui. Žmonės ateina paklausyti ką tu turi parodyti, ką pats sukūrei. Kitų atlikėjų galima pasiklausyti ir iš ragelio (mobilaus telefono). Dėl to per visą savo karjerą mes niekada neesame sugroję nei vieno coverio ir neplanuojame.

Būtų gerai, kad įkvėpimas būtų kaip šlapimas ir jo bet kada prireikus būtų galima pasisemti iš kibiro(juokiasi, bet iš akių galima suprasti, jog suvokia, kad jei A. Mamontovas būtų perskaitęs bent jau fizikos įvadą, žinotų jog garsas būtent skamba tyloj, ir tai ne nuomonė, o faktas). Šiaip įkvėpimo semiamės iš savo aplinkos, iš draugų pasakojimų, iš mūsų pačių išgyvenimų, iš žinių, „TV Pagalbos“ ir mūsų idėjinio vado L. Ron Hubbard‘o (mes dabar jau scientologai) pasakojimų. 

Gytis užaugo klausydamas „Lietaus“ radijo stoties, nes jo mama satanistė. Abu Simonai dažniausiai klausėsi „Modern Talking“ arba „GiGi D‘agostino“. Lukas dažniausiai klausydavosi savo paties dainavimo. Kiek vėliau kai pradėjome domėtis metalu, pradėjom klausytis  „Darkthrone“, „System of a Down“, „Satyricon“, „Korn“, „Cannibal Corpse“, „Nars“,„Immortal“, K. Škelevo ir pan.

Savo stilių apibūdintume kaip neapibūdinamą (juokiasi, bet žino, kad Visatos mastu mūsų gyvenimai nieko nereiškia). Jei rimtai, tai galima būtų pabandyti apibūdinti kaip intensyvų įvairių srovių įtakotą Black metalą.

Šiuo metu kitų grupių nesiklausom ir nemėgstam. Klausomės tik savo įrašų, kad išgrynintumėm patys save ir nebūtume įtakoti niekeno kito.

Jei esi nuoširdus, pats tiki savo muzika, greičiausiai, kad žmonės tą pajus ir grįžtamasis ryšys atsiras labai lengvai. Tai mums šitas labai sunku. 

Mums labai patinka kuomet publika reaguoja į mūsų muziką, kai krato galvas, užkuria moshą (stumdynes) ir dar kai duoda pinigų. Tai grįžtamasis ryšys yra labai svarbu.

Nutikimų pasitaiko įvairių. Pavyzdžiui yra buvę, kad koncerto metu pasirodė, kad moteris gimdo. Bet kaip vėliau paaiškėjo ten tik šiaip storas vyras buvo.

Šiuo metu ruošiamės naujo albumo „G. R. P.“ Išleidimui, kol kas numatyti du koncertai Estijoje, bet būtinai ką nors suplanuosime ir Lietuvoje, Latvijoje. Tik dar tiksliai nežinom kada. Kol kas mūsų visiems 17-ai gerbėjų lieka laukti įrašų internetinėje erdvėje. 

Festivaliai turi didelį pliusą, kad vienu kartu gali pamatyti daug grupių ir kartais ne tik pamatai savo favoritus, bet ir atrandi kažką naujo. Pora iš mūsų narių patys rengė sunkiosios muzikos festivalį „Daubos Griaucmas“, kuris šiemet ilsisi, bet buvo sulaukęs susidomėjimo net iš paties Lietuvos interneto overlord‘o A. Tapino, kaip draugiškiausias  „Passat‘ams festivalis“. Tad kitų festivalių dabar nereklamuosim, bet idėjiškai palaikome visus, kurie rodo iniciatyvą ką nors organizuoti. Suprantam koks tai sunkus ir atsakingas darbas.

Lukas yra 1999 metų dainų dainelės laureatas, Simonas K. yra įrašęs bent po vieną albumą su visomis Lietuvos metalo grupėmis, o Gytis ir Simonas J. Gyvenime nieko nepasiekė ir nepasieks.

Pykčių žinoma kyla, bet nėra nieko, ko neišspręstų butelis tekilos ir senos geros imtynės su peiliais.

Tai kaip minėjome, mus vienija mūsų religiniai įsitikinimai (garbiname mormonų velnią), „fidget spinneriai“ (laisvalaikio suktukai) ir pornografija.

Vaikštome į bažnyčią, kur sukiojame „fidget spinnerius“ir skaitome pornografinę literatūrą (pvz.: „Twilight“). Dar Lukas užsiima labdaringa veikla – dainuoja benamiams, nori jie to ar nenori.

Iš viršaus.

Netikėkite, ką priešai ir „heiteriai“ suoks, ar ką šnekės svetimi. Atminkite – šis gyvenimas ne toks. Vienintelis dalykas ką jums reikia padaryti tai – tikėti savimi. Ir šėtonu.