„Clockwork Creep“ - jauna ir be galo talentinga alternatyviojo metalo grupė iš Kauno, kurią sudaro: Paulius - gitara ir vokalas, Džiugas – būgnai, Kęstutis – bosas. Nors grupės gyvavimo istorijoje būta didelių pokyčių ir pakito ne tik sudėtis, bet net ir repertuaras, šiuo metu jie ruošiasi naujiems koncertams, atvirai dalinasi savo patirtimi, tiesa, visą grupės istoriją ir nuotykius mums pasakoja grupės vokalistas ir gitaristas - Paulius Mscichauskas.

Sunkus klausimas. Niekada nekreipėme dėmesio į datas, tad tikrai nežinau kada konkrečiai yra grupės gimtadienis. Susikūrimo metai berods buvo 2011 - tais. Iš pradžių, narių sudėtis buvo visai kita. Grupė buvo sukurta tuo metu buvusio grupės bosisto (Karolio Brežinsko) iniciatyva. Aš (Paulius, grupės vokalistas, gitaristas) į grupę patekau dėl to, kad į internetą įdėjau skelbimą, kad noriu dainuoti metalo grupėje ir Karolis mane rado.

Vargu, ar galima sakyti, kad tas senas „Clockwork Creep“ ir dabartinis „Clockwork Creep“ yra ta pati grupė. Aš esu vienintelis likęs originalus grupės narys. „Clockwork Creep“ išsiskyrė 2014 - tais, dėl per didelių skonio, charakterio skirtumų ir mano visai kitokios vizijos šiai grupei. Grupei išsiskyrus, aš ją pradėjau iš naujo, su Kęstučiu ir Džiugu - žmonėmis, su kuriais daug labiau deru, lengviau sutariu ir su kuriais eiti viena kryptimi yra labai lengva. Labai mažai, kas grupės repertuare išliko iš to ką grojome anksčiau, o kas liko, stipriai keitėsi... Grupė, kokia ji yra dabar, yra maždaug 2.5 metų senumo.

Nors „Clockwork Creep“ veikla ir iš pradžių buvo daugiausia mano kūryba, kurią vystė grupės nariai, laikyti ją „Pauliaus grupe“ nebuvo labai korektiška, nes aš nebuvau grupės įkūrėjas. Karolis sukūrė grupę ir aš, jo rastas grupės narys, pasiūliau jam išeiti, kad abu galėtume groti pagal savo skonį. Dabar suprantu, kad negražiai pasielgiau. 

Iš pradžių, mes ilgai neturėjome jokio pavadinimo. Nuolatos mėtėmės idėjomis, bet niekaip negalėjome nieko sugalvoti. Per grupės pirmą koncertą mažame bare, kai dar pavadinimo neturėjome, juokavome, kad vadinamės „Šlapios vaginos“ ar „Spermos bankas“.  Iki kito koncerto mums reikėjo bent kažką preliminaraus sugalvoti. Buvo mintis vadintis „FreeMind“, kas tiesiog yra mano, kaip solo muzikanto, pseudonimas. Galiausiai Karolis pasiūlė „Clockwork Creep“ pagal grupės  „10CC“  dainą tuo pačiu pavadinimu. Nežinau, ką šis pavadinimas reiškia Karoliui ar grupei „10CC“  , bet nusprendėm kitam koncertui taip pasivadinti. 

Nors tai turėjo būti preliminarus pavadinimas, iki kol sugalvosim ką geresnio, jis taip ir užstrigo. Jis nėra labai įsimintinas ir kiek laužo liežuvį, bet skanduoti galima ir jis reikšmingas. Man šis pavadinimas patiko, dėl to, kad jame įžvelgiau savo muzikos kūrybos principą. „Clockwork Creep“ reiškia „Prisukama baidyklė“. Esame paprasti žmonės, kol nebūnam paleisti, kad per muziką išleistume viską kam esame prisukti pasaulio. Rezultatas gali gąsdinti.

Paulius - Gitara, vokalas ir žmogus verčiantis kompiuterį leisti keistus garsus ir groti kitais instrumentais, kurių nėra ant scenos. Džiugas – Būgnai. Kęstutis – Bosas.

O kodėl savamokslis negali būti profesionalas? Pradėkim nuo to, kad neegzistuoja toks dalykas kaip „Ne savamokslis“. Joks mokytojas negali išmokyti žmogaus groti, kuris pats nesimoko ar tiesiog nenori  mokytis. Mokytojas, geriausiu atveju, yra tik informacijos šaltinis iš kurio mokinys paima, kiek nori. Pagal mane, profesionalas yra tas, kuris gerai moka savo amatą ir iš to gyvena, o ne tas, kuris buvo mokintas kitų žmonių. Kadangi, grupės bosistas Kęstutis dirba muzikos mokytoju gitaros ir būgnų būrelyje, veikiančiame Kauno jaunųjų turistų centre, jis yra, pagal šį apibrėžimą, muzikantas – profesionalas. 

Pats niekada nesimokiau nei dainuoti, nei groti pas jokį mokytoją ir nė velnio nemoku muzikos teorijos. Nors iš muzikos yra tekę uždirbti ir labai rimtai žiūriu į šį užsiėmimą, abejoju ar kada tai taps mano pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Muzika yra hobis, kuris vargu ar man kada atsipirks. Mano profesija yra architektas, o mano muzikinė veikla yra tai, ką aš veikiu laisvalaikiu, po darbo.

Džiugas irgi ne profesionalas muzikantas, jo profesija - fotografas.

 Kokiose grupėse ar projektuose Jums teko groti anksčiau?

Esu trumpai grojęs gitara roko grupėje (be pavadinimo) ir džiazo grupėje (Kava) mokyklos laikais, bet su šiomis grupėmis net nepasiekėm scenos. Šiuo metu, su Kęstučiu taip pat grojame ir roko grupėje „Only Once“ ir turėjome ne menką pasisekimą „X faktoriuje“. Kęstutis grojo grupėse „D.I.K.V.A.Š“, „Bifurkacija“ ir „Green Walls“, Džiugas grojo grupėse „UP-Lifters“, „Derogator“, „F.A.I.L.“, „Š*dų Mal*nas“.

Su „Clockwork Creep“ netenka, bet tikiuosi, kad greitai teks. Nuomonė – festivaliai nėra įdomūs, nes juose negroja „Clockwork Creep“ . Juokauju.

Būna, kad repetuojam porą kartų į savaitę, bet būna, kad repetuojam kartą į mėnesį, ar dar rečiau. Daug priklauso nuo to, kiek turim tam laiko. Kai visi turim pilno etato darbus, ir kitas grupes, ne visada gaunasi repetuoti tiek kiek norim.

Nemanau, kad ką geriau sugalvojom, nei tai tiesiog vadinti „Alternative Metal“. 

Mes atliekame tik savo kūrybos dainas, bet manau būtų visai smagu kada padaryti kelis coverius. Turiu kelias įdomias idėjas.

Iš visko, kas mane dirgina.  

2017-07-07. „Kultūra“ kavinės terasoje, Kaune. 

Kaip ir daug kur kitur, sunki muzika statistiškai nėra populiari Lietuvoje. Manau, kad tai 

suprantama ir nematau tame nieko blogo, apart to, kad siekti karjeros sunkiojoje muzikoje yra daugmaž neįmanoma Lietuvoje. Ir tokių metalo grupių, kurios gali iš metalo grojimo pragyventi vargu ar Lietuvoje yra.

Būtų labai fainai, jei uždirbtume pragyvenimui iš savo mylimos muzikos, bet kadangi „Clockwork Creep“  yra pirmoje vietoje saviraiškos projektas, tai nėra priežastis sustoti. Metalo klausytojų, yra vis tiek pakankamai daug, kad metalas išliktų gyvas ir į koncertus ateitų pakankamai žmonių pakratyti galvas. Jų palaikymas tikrai motyvuoja. 

Daug picos ir nesustorėti.